Epilepsija – palyginti dažnai pasitaikantis susirgimas. Ja serga maždaug 0,3 % gyventojų. Dažnai turime pažįstamų, giminių ar draugų, kurie kenčia nuo šios ligos.

Nepaisant šių laikų gydymo galimybių įsigalėjo nuomonė, kad šios ligos neįmanoma pagydyti arba pacientams iš esmės padėti. Žmonės mano, kad epilepsija yra tik ir vien tik kritimas ant žemės ir jį lydintys traukuliai, putos iš burnos. Labai dažnai neatpažįstamos tos epilepsijos formos, kurios vyksta be traukulių, taip pat sąmonės sutrikimai, panašūs į apalpimą.

Vaikams pasitaikanti epilepsijos forma absansas dažnai neatpažįstama.

Jiems būdingas trumpalaikis sąmonės netekimas, sąstingis, įvykių nesekimas.

Šiuos reiškinius pastebi šeimos nariai arba mokytojas, tačiau aiškina kaip neatsargumą, „užsigalvojimą“.

Taip pat epilepsija gali pasireikšti kaip savotiško elgesio priepuoliai, neadekvati emocijų išraiška. Galima stebėti staigų pykčio, agresyvumo protrūkį, kuris žmogui visai nebūdingas: staigus rėkimas, juokimasis arba artimųjų puolimas. Žmonės, kuriuos kamuoja tokie priepuoliai, nesuvokia jų neadekvatumo, dažnai netraktuoja to kaip ligos ir nesikreipia į specialistą. Mano praktikoje buvo keletas tokių atvejų. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių: mergaitė, kuri priepuolio metu garsiai rėkdavo. Tai dažnai įvykdavo mokykloje, o ji, kai jausdavo, kad artėja priepuolis, bėgdavo iš klasės į tualetą, užsidarydavo, kol priepuolis praeidavo. Mergaitė buvo laikoma psichiškai nesveika, ją nusiuntė pas psichiatrą. Ištyrus šį priepuolį elektroencefalografijos metodu paaiškėjo, kad yra patologinis židinys galvos smegenyse – buvo paskirti vaistai nuo epilepsijos. Priepuoliai visiškai išnyko, vaikas juokiasi, šoka ansamblyje ir jaučiasi visiškai sveikas.

Kitas pavyzdys: jaunas vyras, kuris priepuolio metu tapdavo agresyvus – puldavo artimuosius, daužydavo namų langus. Tokio elgesio jis labai gėdijosi, vartojo vaistus, dėl kurių poveikio priepuoliai pasidarė retesni.

Dar labai dažnai trumpalaikiai sąmonės netekimo priepuoliai painiojami su apalpimais.

Ypač motinos apie paauglius pasakoja, kad jie alpsta. Be to, kalbant apie jaunus žmones, jiems pasitaiko fotosensityvi mirguliuojančių šviesų sukelta epilepsija. Monotoniškai mirguliuojanti šviesa diskotekose, kelkraščio stulpelių mirgėjimas palei akis važiuojant automobiliu, prekybos centrų elektrinių lempučių mirgėjimas gali sukelti alpulio priepuolį.

Suaugusiesiems epilepsijos priepuolis pirmą kartą gyvenime – labai rimtas smegenų ligos signalas. Tai gali būti vienintelis smegenų auglio arba smegenų kraujagyslių patologijos simptomas.

Epilepsija taip pat gali pasireikšti kaip komplikacija patyrus galvos traumą, insultą, ūmiai apsinuodijus, kelias dienas pavartojus alkoholio.

Visais atvejais, jei žmogų ištinka priepuolis su arba be sąmonės netekimo, su ar be traukulių, pasireiškia staigus neadekvatus elgesys, suvokimo arba mąstymo sutrikimai, būtina tinkama diagnostika ir gydymas.

Epilepsijos diagnostikos pagrindas – branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai, kurie leidžia atskleisti pakitimus smegenyse, taip pat elektroencefalografija – židiniui nustatyti ir lokalizuoti. Sudėtingesniais atvejais taikomas elektroencefalografinis tyrimas su vaizdo stebėjimu ilgą laiką. Jei pavyksta diagnozę patikslinti, būtinas gydymas pasirenkant šiuolaikinius vaistus ir jų racionalų derinį. Prisimintina, kad vaistų vartojimas sukelia daug mažiau šalutinių poveikių nei priepuoliai, ištinkantys vaistų nevartojant.

Vaistus vartoti dažnai vengia nėščiosios, sergančios epilepsija.

Tai nėra teisingas sprendimas. Tinkamai paskirti vaistai nuo epilepsijos, padedantys išvengti priepuolių, yra daug saugesni vaikui nei patys priepuoliai nėštumo metu, kai gresia deguonies badas vaisiui ir galima trauma.

Jei Jūs arba Jūsų šeimoje kas nors serga epilepsija arba Jus kamuoja nesuprantami priepuoliai, kreipkitės į neurologą, smulkiai paaiškinkite simptomus, gaukite siuntimą MRT ir EEG tyrimams – tai padės išaiškinti šią ligą.

Vaistų epilepsijai gydyti yra, jie įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Gydykitės ir būkite sveiki!

Neurologė Ilona Purinia, medicinos mokslų daktarė.